ATGAL Į PRADŽIĄ

Rokoko

prev next

XVIII a. antrajame-aštuntajame dešimtmetyje vyravęs Vakarų Europos dailės ir architektūros stilius, išaugęs iš baroko stiliaus. Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV rūmuose gimęs rokoko stilius pasižymėjo lengvumu, manieringumu, jaukumu ir patogumu. Ypač tai išryškėjo pastato interjere – sienų plokštumos buvo skaidomos veidrodžiais, dominavo švelnios, pastelinės spalvos (labiausiai paplitusios – rožinė, mėlyna, balta, žalia ir be abejo aukso spalva). Palyginti su baroku, rokoko stiliaus interjerai įgavo daugiau intymumo bei tapo labiau įmantresni, puošnesni.


  • Interjero apdailai naudojami lengvi, elegantiški ornamentai, vyrauja vingiuotos, šakotos ir grakščios formos.
  • Rokoko interjeras – vientisas baldų, sienų, lubų stiliaus ansamblis.


  • Įmantrių formų indai ir baldai – daugiafunkciniai. Baldai statomi tarsi grupėse, pavyzdžiui, šalia sofos – stalas su kėdėmis. Visi baldai – apvalių formų, įmantrūs ir puošti ornamentais.


  • Svarbi tokio interjero detalė nedideli, jaukūs buduarai. Neatsiejamas baldas – sekreteras (komodos ir rašomojo stalo hibridas).


  • Sienos puošiamos nedidelio formato paveikslais, kuriuose vaizduojami idiliški peizažai, malonios, koketiškos draugijos, pastoralinės scenos.
  • Rokoko stiliaus interjere atsisakyta tiesių linijų ir simetrijos, taigi patalpose dominuoja užapvalinti kampai, masyvūs veidrodžiai, erdvei suteikiantys gracijos ir lengvumo.
  • Pagrindinis kambario akcentas – nedidelis židinys, dekoruotas marmuru. Židinį puošia žvakidės, laikrodžiai, statulėlės. Virš židinio dažniausiai kabinamas masyvus, gražiai, prabangiai įrėmintas veidrodis.