ATGAL Į PRADŽIĄ

Art nouveau

prev next
„Art nouveau“ (pranc. naujasis menas) – XIX a. pab.–XX a. pr. architektūros, taikomosios dekoratyvinės dailės ir grafikos stilius. Tai pirmasis stilius, kuriame nebeieškoma įkvėpimo iš senųjų laikų. Pagrindinis šio stiliaus bruožas – natūralus gamtos grožis, perkeltas ant audinių, sienų apmušalų ir kitų dekoro elementų. „Naujajam stiliui“ būdinga:


  • Švelnios, prislopintos šalavijų, alyvuogių žalumo, garstyčių geltonumo spalvos.
  • Dekoro elementai – „augantys iš apačios į viršų“ – dažniausiai primena gamtos vaizdinius, gaminami iš ketaus lydinio.
  • Šio stiliaus interjeras neįsivaizduojamas be „Tiffani“ šviestuvo, kurio stovas gaminamas iš bronzos, o gaubtas marginamas įspūdingu, margu vitražu.


  • Ryškiausia to laikotarpio puošmena – vitražai, kuriuose vaizduojami augalų stiebų, lapų motyvai. Vitražais dekoruojamas durų, spintų, indaujųstiklas ir veidrodžiai.
  • Aukštos kėdžių atkaltės.